Naudinga informacija

Važiavimas į darbą ir iš darbo įmonės automobiliu – pajamos natūra

Socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino 2024 metų vidutinius darbo dienų ir valandų skaičius. Jie, lyginant su 2023 metais, nesikeitė: vidutinis darbo dienų skaičius, esant 5 darbo dienų savaitei – 20,9 dienos, vidutinis valandų skaičius – 166,8 darbo valandos. Socialinės apsaugos ir darbo ministras paskelbė 2024 metų vidutinius dydžius, naudojamus apskaičiuojant įvairias išmokas darbuotojams: kai atleidžiant darbuotoją reikia išmokėti išeitinę išmoką Darbo kodekse nustatytais atvejais, kai įmonė darbo sutartį su darbuotoju nutraukia šalių susitarimu ir šalys susitaria ne dėl konkrečios kompensacijos sumos eurais, bet nusprendžia kompensaciją skaičiuoti vidutiniais mėnesiniais atlyginimais, taip pat kitais atvejais, kai išmokos darbuotojams siejamos su mėnesių skaičiumi.  Nuo 2024-01-01: 1) dirbant 5 darbo dienų savaitę, vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius bus 20,9 darbo dienos ir 166,8 darbo valandos (lyginant su 2023 m. nesikeitė); 2) dirbant 6 darbo dienų savaitę, vidutinis mėnesio dar

MMA ir NPD didinimas: MMA padidėjo iki 924 eurų, o NPD iki 747 eurų. Dėl šių pokyčių MMA uždirbantys žmonės gaus papildomai 75,22 euro "į rankas". Pajamos didės 31,66 euro asmenims, kurie uždirba 924 eurus "į rankas". Pajamų padidėjimas pagal bruto atlyginimą: Pajamos didės pagal bruto atlyginimą, tačiau tik iki 2167 eurų, viršijant šią sumą pokyčių nebus. Pavyzdžiui, 1000 eurų bruto atlyginimo atveju, "į rankas" pajamos padidės 30,24 euro. Sveikatos draudimo mokėjimai: Dirbantys ir patys už sveikatos draudimą mokantys gyventojai mokės 64,5 euro per mėnesį, tai yra 5,87 euro daugiau nei 2023 metais. Pajamų padidėjimo pavyzdžiai: NPD didinimas 20 proc. leis pajamas į rankas padidinti uždirbantiems iki 2167 eurų bruto atlyginimo. Pavyzdžiui, žmonėms, uždirbantiems MMA, pajamos "į rankas" padidės 75,22 euro (50,82 euro dėl MMA didinimo, 24,4 euro dėl NPD didinimo). NPD kėlimas neįgaliesiems: Dėl neįgaliųjų ir riboto dalyvumo žmonių NPD didinimo, ji kils nuo 1057 iki 1127 eurų priklausomai nuo negalos ir daly

Turto areštas, kaip viena iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių Mokesčių administravimo įstatyme yra seniai, tačiau specialias taisykles VMI paskelbė tik dabar. Tikslas - efektyviau naudoti šį instrumentą siekiant iš mokesčių mokėtojų atgauti nesumokėtus mokesčius. Turto arešto procedūra bus taikoma tais atvejais, kai vėluojama sumokėti mokesčius, patikrinimo metu, kai kyla įtarimų, kad mokesčiai liks nesumokėti, o turtas gali būti paslėptas, parduotas ar kitaip prarastas. Taip pat ir po patikrinimo, kai abejojama, ar bus įvykdytas VMI sprendimas, arba atliekant pakartotinį VMI patikrinimą, kai mokestinio ginčo metu VMI sprendimas yra panaikinamas ir pavedama patikrinti iš naujo. Turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas ilgiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti mokesčius ir su jais susijusių sumų (tarkim, delspinigius ar palūkanas) arba VMI gauna informacijos, kad turto areštas būtinas, kad mokesčiai būtų sumokėti.

Nuo 2022-01-01 minimalioji mėnesinė alga – 730 Eur, atitinkamai „Sodros“ „grindys“ – mažiausia suma, nuo kurios per mėnesį turi būti sumokėtos darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokos – yra 730 Eur, nesvarbu, kiek valandų per mėnesį darbuotojas dirba. Išimtys, leidžiančios įmokas mokėti nuo mažesnės sumos, nesikeitė: pensinis amžius, ribotas darbingumas, darbas dviem darbdaviams ir t. t. Nuo 2022-01-01 minimali suma, nuo kurios už darbuotoją per mėnesį turi būti mokamos „Sodros“ įmokos, yra 730 Eur (VSDĮ 10 str. 7 d.). Išimtys, leidžiančios netaikyti „Sodros“ „grindų“, išliko tos pačios, kaip ir 2021 metais. Šis reikalavimas netaikomas darbuotojams, kurie: 1) dirba ir kitam darbdaviui; 2) gauna socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, pensiją iš kitos ES ar EEE valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuva yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo; 3) yra ne vyresni kaip 24 metų;

Nuo 2022-01-01 darbo užmokesčiui apmokestinti darbdavys taikys dvi NPD formules: vieną, kai mėnesio atlyginimas yra didesnis nei MMA (730 Eur), bet ne didesnis kaip 1 678 Eur, ir antrą – kai darbuotojo mėnesio atlyginimas yra didesnis kaip 1 678 Eur. Darbuotojams, kurie uždirba mažai – iki MMA (730 Eur), bus taikomas 460 Eur NPD. Dėl pasikeitusio NPD mažai uždirbantys darbuotojai nuo 2022-01-01 gaus iki 12 Eur didesnius atlyginimus „į rankas“. Jiems NPD padidėja 60 Eur. Darbuotojai, kurie uždirbs apie 1 000 Eur per mėnesį ir kuriems bus taikoma pirmoji NPD formulė, gaus apie 11 Eur daugiau, o 1 500 Eur uždirbantys – iki 3 Eur daugiau. Uždirbantiems 1 679 Eur NPD ir GPM bus apskaičiuojami taip pat, kaip ir pernai, todėl išmokos „į rankas“ nesikeis. Mėnesio kintamas NPD Kintamas NPD nuo 2022-01-01 bus taikomas taip: 1) jeigu darbuotojo mėnesio atlyginimas ne didesnis kaip MMA (730 €), tuomet taikomas 460 Eur NPD; 2) jeigu atlyginimas didesnis kaip MMA (730 Eur), bet ne didesnis kaip 1 678 Eur, NPD apskaičiuojam

Keičiasi minimalioji mėnesinė alga ir minimalusis valandinis atlygis: nuo 2022-01-01 MMA bus 730 Eur, MVA – 4,47 Eur. Vyriausybė paskelbė minimalius darbo užmokesčio dydžius, kurie įsigalioja nuo 2022-01-01. Jie padidėjo beveik 14 procentų: – minimalioji mėnesinė alga (MMA) – nuo 642 iki 730 Eur.

Net ir po Konstitucinio Teismo sprendimo LRV nutarimą, kuriuo buvo įvestas darbo užmokesčio koeficientas – 1,65, pripažinti antikonstituciniu pokyčių nebus. Vyriausybė priėmė naują nutarimą, tik dabar jau laikydamasi visų teisėkūros reikalavimų, ir patvirtinto tą patį 1,65 koeficientą. Nesikeis ir dienpinigiai vadovams: jiems mokami viengubo dydžio dienpinigiai.

Aplaidus apskaitos tvarkymas Neturi aiškiai apibrėžto tikslo. „Aplaidus“ tvarkymas – tai netyčinis, atsitiktinis, padarytas dėl nerūpestingumo, aplaidumo ar kvalifikacijos stokos. Aplaidus apskaitos tvarkymas padaromas neatsargia kaltės forma. Apgaulingas apskaitos tvarkymas Apgaulingas apskaitos tvarkymas nėra savitikslis nusikaltimas. Apgaulingas apskaitos tvarkymas sietinas su konkrečiu tikslu, siekiant sąmoningai suklaidinanti adresatą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apgaulingas apskaitos tvarkymas padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kas ir kokiais atvejais atsako už aplaidų ir apgaulingą apskaitos tvarkymą?