Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pateikė aiškesnius nurodymus dėl atostoginių skaičiavimo, papildydama juos praktiniais pavyzdžiais. Pabrėžiama, kokios sumos ir laikotarpiai yra įtraukiami į vidutinio darbo užmokesčio (VDU) apskaičiavimą, bei kaip elgtis specifinėse situacijose, pavyzdžiui, kai keičiasi darbo krūvis ar kai atostogos persikelia į kitą mėnesį.

Nors pati atostoginių apskaičiavimo tvarka nebuvo keista, VDI specialistai primena esmines taisykles:

• VDU skaičiuojant įtraukiamas tik darbo užmokestis už faktiškai atliktą darbą. Į VDU neįskaičiuojamos išmokos, tokios kaip atostoginiai, ligos pašalpa, dienpinigiai, kompensacijos už nekonkuravimą, mokėjimai už prastovas ar premijos švenčių proga.
• Nedirbtas laikas, kai darbuotojas nebuvo įmonėje, taip pat neįtraukiamas į VDU skaičiavimą – tiek dienos, tiek valandos.
• Įprastai VDU skaičiuojamas kaip dieninis. Visgi, jei darbuotojo darbo dienos trukmė skiriasi, tuomet naudojamas valandinis vidurkis.
• Skaičiuojamasis laikotarpis – paskutiniai trys mėnesiai iki atostogų pradžios. Jei per šį laiką darbuotojas nedirbo ir negavo užmokesčio, VDU skaičiuojamas remiantis sutartimi numatytu darbo užmokesčiu. Tokiu atveju apskaičiuojamos sumos, kurias darbuotojas būtų gavęs, jei būtų dirbęs, ir padalinamos iš to laikotarpio darbo dienų ar valandų skaičiaus pagal grafiką.
• Jei darbo laiko norma pasikeitė per laikotarpį, už kurį suteikiamos atostogos, VDU rekomenduojama skaičiuoti vadovaujantis patvirtinta tvarka, tačiau išmokos dydis turėtų būti pritaikytas pagal realiai dirbtą darbo laiką.
• Suteikiant atostogas savaitėmis, VDU mokamas atsižvelgiant į nustatytą darbo laiką tam darbuotojui.
• Kai atostogos prasideda vieną mėnesį, o baigiasi kitą, VDU apskaičiuojamas vieną kartą, remiantis paskutiniais trimis mėnesiais iki atostogų pradžios. Šis laikotarpis nesikeičia, nepriklausomai nuo to, ar atostoginiai mokami iš anksto, ar kartu su atlyginimu.

Šaltinis: VDI 2025-05-29 pranešimas „Viskas, ką reikia žinoti apie atostoginius: skaičiavimo tvarka ir pavyzdžiai“