5733329b

Neapmokestinamosios išmokos darbuotojams

vidas@verslopamatas.lt (Vidas Blaskys) — Fri, 13 Jun 2025 08:44:36 GMT

Išmokų rūšys darbuotojams, kurios nekelia mokestinių pasekmių

Kompensacijos, nuo kurių nemokami mokesčiai: ką būtina žinoti

Tam tikros darbuotojui išmokamos sumos, kurios tiesiogiai susijusios su darbo santykiais, yra atleidžiamos nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir socialinio draudimo įmokų. Tarp jų – komandiruočių išlaidos, dienpinigiai, išmokos už darbą nuotoliniu būdu, kompensacijos už laikiną darbo sutarties sustabdymą ir kiti mokėjimai.

Taip pat gali būti neapmokestinamas kelionės į darbą ir iš jo apmokėjimas (jeigu tenkinamos nustatytos sąlygos), delspinigiai už pavėluotą su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimą, taip pat išmokos darbuotojo mirties atveju.

Teisinis reglamentavimas

Pagal GPM įstatymą, mokesčiai netaikomi išmokoms, kurios numatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose. Prie tokių išmokų gali būti priskiriami dienpinigiai ar kita kompensacija, kurios dydis aiškiai reglamentuotas.

Be to, mokesčiai netaikomi ir toms kompensacijoms, kurių konkretus dydis nenurodytas, bet kurių mokėjimą numato teisės aktai ar Vyriausybės nutarimai.

Svarbu pažymėti, kad neapmokestinimas netaikomas šiems atvejams:

kompensacijoms už nepanaudintas atostogas,
kompensacijoms nutraukus darbo sutartį,
išmokoms už nekonkuravimą.

Tuo tarpu „Sodros“ įmokų atžvilgiu taikomi papildomi apribojimai – pavyzdžiui, šeimos nario mirties atveju GPM lengvata neribojama, o „Sodros“ įmokos netaikomos tik iki 5 MMA dydžio.

Neapmokestinamos kompensacijos: sąlygos ir išimtys

1. Komandiruočių išlaidos

Tokios išlaidos yra neapmokestinamos, jei jos atitinka Vyriausybės nutarimu Nr. 99 nustatytą sąrašą (pvz., bilietai, viešbutis, viza). Taip pat privalomi dokumentai, įrodantys, kad išlaidos buvo patirtos komandiruotės metu arba dėl jos, ir turi būti išrašyti įmonės ar darbuotojo vardu.

Jeigu išlaidos nepagrįstos dokumentais, jos laikomos pajamomis natūra ir tampa apmokestinamos.

2. Dienpinigiai

Neapmokestinami tik tuo atveju, jei neviršija Vyriausybės nutarimu Nr. 526 nustatytų normų. Komandiruotėse į užsienį dienpinigiai nemokestinami, jei darbo užmokestis siekia bent 1,65 MMA.

Svarbu stebėti 183 dienų taisyklę, kai darbuotojas ilgai dirba užsienyje. Tokiu atveju gali atsirasti prievolė mokėti mokesčius užsienio šalyje.

3. Nuotolinio darbo kompensacijos

Jei yra susitarimas dėl darbo nuotoliniu būdu, o darbdavys padengia darbuotojo papildomas išlaidas (pvz., už internetą, elektrą), šios kompensacijos gali būti neapmokestinamos – tačiau tik tuo atveju, jei jos pagrįstos dokumentais.

Dirbant iš užsienio, dienpinigiai nemokami, nes tai nėra komandiruotė.

4. Darbo priemonių ar turto naudojimas

Jei darbuotojas naudoja savo turtą darbui, galima skirti kompensaciją, kuri nebus apmokestinama, jei yra rašytinis susitarimas ir apskaičiuotas pagrįstas kompensacijos dydis.

5. Kelionės į darbą ir iš darbo kompensavimas

Mokesčiai netaikomi, jei darbuotojui kompensuojama kelionė viešuoju transportu (autobusai, traukiniai) ir pateikiami tai pagrindžiantys dokumentai.

Skatinamosios išmokos darbuotojams

Prie skatinamųjų išmokų priskiriamos:

dovanos ir prizai;
gyvybės ir sveikatos draudimo įmokos;
pensijų kaupimo įmokos;
akcijos pagal pasirinkimo sandorius.

Šios išmokos yra neapmokestinamos GPM ir socialinio draudimo įmokomis, jei laikomasi tam tikrų taisyklių.

Dovanos ir prizai

Nuo mokesčių atleidžiama, jei per metus dovanų vertė neviršija 200 eurų (kartu su šeimos nariams skirtomis dovanomis). Dovanos natūra (tame tarpe ir dovanų čekiai) neapmokestinamos „Sodros“ įmokomis.

Gyvybės draudimo įmokos

Neapmokestinamos, jei:

apdraustas asmuo – darbuotojas,
sutarties trukmė ne trumpesnė nei 10 metų,
naudos gavėjas – pats darbuotojas,
įmokos neviršija 25 % darbuotojo atlyginimo.

Papildomas sveikatos draudimas

Neapmokestinamas, jeigu:

paslaugos skirtos sveikatos priežiūrai (ne sveikatinimui),
darbuotojas yra apdraustas,
įmokos neviršija 25 % jo darbo užmokesčio.

Įmokos į pensijų fondus

Neapmokestinamos, jei darbuotojui naudinga ir įmokų suma kartu su kitomis išmokomis neviršija 25 % atlyginimo.

Akcijos pagal pasirinkimo sandorius

Lengvatos taikomos, jei:

sandoris sudarytas po 2020 m. vasario 1 d.,
akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų,
akcijas parduoda darbdavys ar susijusi įmonė.

Papildomos neapmokestinamos darbdavio išlaidos

Be išvardintų atvejų, darbdavys gali patirti kitų neapmokestinamų išlaidų:

darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursai;
skiepai, būtini darbo funkcijoms;
privalomi profilaktiniai sveikatos patikrinimai;
darbo vietos įrengimas (vanduo, poilsio zona, maitinimas);
darbo priemonių ir drabužių suteikimas;
apmokėjimas už studijas ar profesinį mokymą;
mokesčiai, kuriuos sumoka darbdavys vietoje darbuotojo (kai leidžia teisės aktai).

Atostoginių skaičiavimas

vidas@verslopamatas.lt (Vidas Blaskys) — Tue, 10 Jun 2025 08:03:19 GMT

VDI paaiškinimai apie atostoginių skaičiavimą: ką svarbu žinoti

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pateikė aiškesnius nurodymus dėl atostoginių skaičiavimo, papildydama juos praktiniais pavyzdžiais. Pabrėžiama, kokios sumos ir laikotarpiai yra įtraukiami į vidutinio darbo užmokesčio (VDU) apskaičiavimą, bei kaip elgtis specifinėse situacijose, pavyzdžiui, kai keičiasi darbo krūvis ar kai atostogos persikelia į kitą mėnesį.

Nors pati atostoginių apskaičiavimo tvarka nebuvo keista, VDI specialistai primena esmines taisykles:

VDU skaičiuojant įtraukiamas tik darbo užmokestis už faktiškai atliktą darbą. Į VDU neįskaičiuojamos išmokos, tokios kaip atostoginiai, ligos pašalpa, dienpinigiai, kompensacijos už nekonkuravimą, mokėjimai už prastovas ar premijos švenčių proga.
Nedirbtas laikas , kai darbuotojas nebuvo įmonėje, taip pat neįtraukiamas į VDU skaičiavimą – tiek dienos, tiek valandos.
Įprastai VDU skaičiuojamas kaip dieninis. Visgi, jei darbuotojo darbo dienos trukmė skiriasi, tuomet naudojamas valandinis vidurkis.
Skaičiuojamasis laikotarpis – paskutiniai trys mėnesiai iki atostogų pradžios. Jei per šį laiką darbuotojas nedirbo ir negavo užmokesčio, VDU skaičiuojamas remiantis sutartimi numatytu darbo užmokesčiu. Tokiu atveju apskaičiuojamos sumos, kurias darbuotojas būtų gavęs, jei būtų dirbęs, ir padalinamos iš to laikotarpio darbo dienų ar valandų skaičiaus pagal grafiką.
Jei darbo laiko norma pasikeitė per laikotarpį, už kurį suteikiamos atostogos, VDU rekomenduojama skaičiuoti vadovaujantis patvirtinta tvarka, tačiau išmokos dydis turėtų būti pritaikytas pagal realiai dirbtą darbo laiką.
Suteikiant atostogas savaitėmis , VDU mokamas atsižvelgiant į nustatytą darbo laiką tam darbuotojui.
Kai atostogos prasideda vieną mėnesį, o baigiasi kitą , VDU apskaičiuojamas vieną kartą, remiantis paskutiniais trimis mėnesiais iki atostogų pradžios. Šis laikotarpis nesikeičia, nepriklausomai nuo to, ar atostoginiai mokami iš anksto, ar kartu su atlyginimu.

Šaltinis: VDI 2025-05-29 pranešimas „Viskas, ką reikia žinoti apie atostoginius: skaičiavimo tvarka ir pavyzdžiai“

Viršvalandinis darbas: sąvoka, taikymas ir apmokėjimas

vidas@verslopamatas.lt (Vidas Blaskys) — Thu, 05 Jun 2025 11:50:22 GMT

Viršvalandinis darbas: sąvoka, taikymas ir apmokėjimas

Kas laikoma viršvalandžiais?

Viršvalandinio darbo sąvoka apima tokį darbą, kuris atliekamas virš darbuotojui nustatytos darbo normos. Dažniausiai tai reiškia, kad darbuotojas dirba ilgiau nei 40 valandų per savaitę.

Kada leidžiama dirbti viršvalandžius?

Viršvalandinį darbą galima taikyti tik turint darbuotojo rašytinį sutikimą.

Išimties atvejais darbuotojas gali būti įtrauktas į viršvalandinį darbą be sutikimo, kai:

būtina šalinti avarijos ar nelaimės padarinius,
kyla pavojus visuomenės saugumui arba valstybės apsaugai,
darbas yra neatidėliotinas ir negali būti perkeltas vėlesniam laikui (pagal DK 119 str. 2 d.).

Laiko ribojimai viršvalandžiams

Per savaitę:

Galima dirbti iki 8 papildomų valandų.
Iki 12 valandų – tik jei yra darbuotojo raštiškas sutikimas.
Bendra darbo trukmė per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų vidurkio apskaitinio laikotarpio metu.

Per metus:

Maksimalus viršvalandžių kiekis – 180 valandų.
Didesnis skaičius galimas tik tuo atveju, jei tai aiškiai numatyta kolektyvinėje sutartyje.

Viršvalandžių apmokėjimo tvarka

Už viršvalandžius turi būti mokamas ne mažesnis kaip 1,5 karto didesnis darbo užmokestis.

Darbuotojo prašymu gali būti susitarta dėl kompensavimo papildomu poilsio laiku vietoj apmokėjimo.

Jeigu viršvalandinis darbas atliekamas poilsio dieną, naktį ar švenčių metu, taikomi šie tarifai:

Poilsio dieną – ne mažiau kaip dvigubas atlygis,
Naktį – taip pat dvigubas atlygis,
Švenčių dieną arba naktį – ne mažiau kaip 2,5 karto didesnis atlygis.

Kam draudžiama dirbti viršvalandžius?

Viršvalandinio darbo negali dirbti:

nėščiosios,
darbuotojai iki 18 metų,
asmenys, kuriems taikomi specialūs apribojimai dėl sveikatos ar darbo saugos.

Papildomas darbas ir viršvalandžiai – kuo skiriasi?

Papildomas darbas – tai atvejis, kai darbuotojas susitaria su darbdaviu dėl papildomų funkcijų atlikimo, tačiau neviršija darbo laiko normos.

Pavyzdys: darbuotojas, kurio pagrindinė pareigybė – administracinė, papildomai vykdo sargo funkcijas.

Toks papildomas darbas turi būti:

įformintas raštiškai kaip darbo sutarties priedas,
aiškiai apibrėžtos pareigos, darbo apimtis, laikas ir atlygis,
gali būti nutrauktas vienašališkai, apie tai pranešus prieš penkias darbo dienas.

Jeigu visa tai tinkamai įforminta, o darbo valandos viršija 40 per savaitę, tai vis tiek nelaikoma viršvalandiniu darbu.

Suminė darbo laiko apskaita

Kai įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbuotojo darbo grafikas turi būti tolygus.

Jei apskaitinio laikotarpio pabaigoje susidaro viršytas darbo valandų kiekis, jis laikomas viršvalandiniu darbu ir turi būti atitinkamai apmokėtas (ne mažiau kaip 1,5 karto), arba darbuotojui suteikiamos papildomos poilsio dienos.

Papildoma informacija

Viršvalandinis darbas turėtų būti taikomas tik išimtinais atvejais. Svarbu užtikrinti darbuotojų teisę į poilsį, sveikatą ir sąžiningą atlyginimą.

Informacija parengta remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis.

Nuotolinė prekyba pagal OSS ir IOSS schemas

info@verslopamatas.lt (Vidas Blaskys) — Wed, 28 May 2025 08:38:51 GMT

Kada privaloma ar patogu registruotis ir prekiauti pagal OSS ar IOSS schemas

Vieno langelio schema (OSS) ir Importo vieno langelio schema (IOSS) yra Europos Sąjungos (ES) sukurti mechanizmai, skirti supaprastinti PVM mokėjimus tarpvalstybinei prekybai. Šios schemos padeda verslams lengviau vykdyti prekybą visoje ES ir supaprastina PVM mokėjimus.

Kas yra OSS ir IOSS?

OSS (One Stop Shop) schema leidžia ES ir ne ES įsisteigusioms įmonėms deklaruoti ir mokėti PVM už nuotolines prekių pardavimus ir tam tikras paslaugas, teikiamas ne PVM mokėtojams ES šalyse. Tai apima tiek nuotolinę prekybą prekėmis ES viduje, tiek tam tikras paslaugas, teikiamas ES vartotojams.
IOSS (Import One Stop Shop) schema leidžia ne ES įsisteigusioms įmonėms deklaruoti ir mokėti PVM už prekių siuntas, kurių vertė iki 150 EUR, įvežamas į ES.

Kada privaloma registruotis OSS ar IOSS schemos dalyviais?

OSS schema:

Nuotolinė prekyba prekėmis ES viduje:

Jei įmonė parduoda prekes ne PVM mokėtojams (fiziniams asmenims) kitose ES šalyse ir bendra šių pardavimų vertė per metus viršija 10 000 EUR, privaloma registruotis OSS schemoje. Tai leidžia įmonei išvengti PVM registracijos kiekvienoje ES šalyje, į kurią ji parduoda prekes.

IOSS schema:

Importuojamos siuntos iki 150 EUR:

Jei įmonė iš trečiųjų šalių parduoda prekes ne PVM mokėtojams ES šalyse ir šių prekių siuntų vertė neviršija 150 EUR, privaloma registruotis IOSS schemoje. Tai padeda supaprastinti PVM mokėjimą ir deklaravimą už šias siuntas. Ši schema naudojama ir prekybai dropshipping metodu. Pvz. parduodant prekes, kurios keliauja tiesiai ES pirkėjui iš trečiųjų šalių (CH-LT, GB-PL ir pan.)

Kada patogu registruotis OSS ar IOSS chemos dalyviais?

OSS schema:

Supaprastintas PVM administravimas:

Jei įmonė vykdo tarpvalstybinę prekybą ES ir nori supaprastinti PVM mokėjimų administravimą, patogu registruotis OSS schemoje. Tai leidžia pateikti vieną PVM deklaraciją ir mokėti PVM vienoje šalyje narėje, o ne registruotis ir deklaruoti PVM kiekvienoje šalyje atskirai.

Mažesnės administracinės išlaidos:

Naudojant OSS schemą, sumažėja administracinės išlaidos, susijusios su PVM registracija ir deklaravimu keliose šalyse.

IOSS schema:

Greitesnis prekių įvežimas:

Naudojant IOSS schemą, prekių įvežimas į ES tampa greitesnis, nes importo PVM mokamas iš anksto. Tai padeda išvengti papildomų mokesčių ir užlaikymų muitinėje.

Patrauklesnė pirkėjams:

Pirkėjai gali matyti galutinę prekės kainą, įskaitant PVM, kas padidina pasitikėjimą ir patrauklumą pirkti iš jūsų įmonės.

Pavyzdžiai

Nuotolinė prekyba pagal OSS schemą:

Internetinė parduotuvė Lietuvoje parduoda drabužius visoje ES ir per metus pardavimai kitose ES šalyse viršija 10 000 EUR. Užsiregistravus OSS schemoje, įmonė gali pateikti vieną PVM deklaraciją Lietuvoje, o ne registruotis kiekvienoje ES šalyje atskirai. Tai supaprastina administracinę naštą ir taupo laiką bei pinigus.

Prekyba pagal IOSS schemą:

Kinijos įmonė parduoda elektronikos prekes ES klientams ir siunčia siuntas, kurių vertė neviršija 150 EUR. Užsiregistravus IOSS schemoje, įmonė gali iš anksto sumokėti PVM ir deklaruoti jį vienoje vietoje. Tai leidžia prekėms greičiau praeiti muitinę ir užtikrina, kad klientai nemokės papildomų mokesčių gavę siuntas.

OSS ir IOSS schemos yra naudingos priemonės, kurios padeda verslams supaprastinti PVM administravimą ir sumažinti su tuo susijusias išlaidas. Jei jūsų įmonė vykdo nuotolinę prekybą ES arba importuoja prekes į ES, verta apsvarstyti šias schemas. Registracija gali būti privaloma arba patogi, atsižvelgiant į jūsų verslo pobūdį ir prekybos apimtis. Jei nesate tikri, ar verta registruotis, rekomenduojama pasikonsultuoti su mūsų specialistais.

„Sodros“ „lubos“ 2025 metais

info@verslopamatas.lt (Vidas Blaskys) — Thu, 19 Dec 2024 09:22:58 GMT

Nuo 2025 m. sausio 1 d. dėl padidėjusio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) keičiasi maksimalios draudžiamosios pajamos – „Sodros“ „lubos“.

VDU didėja nuo 1 902,70 Eur iki 2 108,88 Eur.
60 VDU riba , kuri nustato maksimalias metines draudžiamąsias pajamas, didėja nuo 114 162 Eur iki 126 532,80 Eur (60 × 2 108,88 Eur).
Savarankiškai dirbančių asmenų „lubos“ taip pat kyla iki 90 681,84 Eur (43 VDU × 2 108,88 Eur).

Kas įskaičiuojama į 60 VDU „lubas“?
60 VDU riba taikoma šių pajamų sumai, gautai iš visų draudėjų:

Darbo užmokestis, įskaitant politikų, valstybės tarnautojų, teisėjų ir karių pajamas.
Tantjemos.
Autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavių.
Pajamos už sporto ar atlikėjo veiklą.
Mažųjų bendrijų vadovų (ne narių) atlyginimai už vadovavimą.
Savivaldybių tarybų narių išmokos.

PSD ir draudėjo įmokų išimtys:

„Sodros“ „lubos“ netaikomos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokoms, kurios mokamos net ir viršijus 126 532,80 Eur per metus.
Riba taip pat netaikoma darbdavių (draudėjų) 1,77 proc. įmokoms.

GPM apskaičiavimo svarba:

Pajamų, kurios viršija 60 VDU (126 532,80 Eur), dalis apmokestinama taikant 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.
Tai taikoma pajamoms, gautoms iš darbo santykių, tantjemų, autorinių sutarčių pajamų iš darbdavių, taip pat mažųjų bendrijų vadovų (ne narių) užmokesčiui.

Savarankiškai dirbantiems asmenims:
Nuo 2025 m. sausio 1 d. savarankiškai dirbančių asmenų (IĮ, MB, ŪB savininkų, autorių, sportininkų, atlikėjų, vykdančių individualią veiklą) „Sodros“ įmokų „lubos“ bus 90 681,84 Eur (43 VDU). Ši riba taikoma tik pajamoms, kurios nėra gautos iš darbdavių.

Šie pokyčiai aktualūs tiek dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims, nes jie nustato maksimalias apmokestinamas draudžiamąsias pajamas ir įmokų tvarką.

Nuoroda į teisės aktą

Darbuotojų „Sodros“ įmokos nuo 2025 m. sausio 1 d.

info@verslopamatas.lt (Vidas Blaskys) — Thu, 19 Dec 2024 09:19:05 GMT

Nuo 2025 m. įsigalios pokyčiai, susiję su „Sodros“ įmokomis

Nuo 2025 m. keičiasi „Sodros“ įmokų tvarka:

II grupės darbdaviams įmokų tarifas mažinamas 0,03 proc.
Kiti įmokų tarifai išlieka nepakitę.
Vidutinis darbo užmokestis (VDU) padidėja iki 2 108,88 Eur, todėl „Sodros“ įmokų „lubos“ sieks 126 532,8 Eur per metus (60 VDU).
Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) padidėja iki 1 038 Eur, o tai reiškia, kad ir „Sodros“ įmokų „grindys“ auga.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. „Sodros“ įmokų tarifai:

Privataus sektoriaus darbdaviams, įskaitant UAB, MB, IĮ, VšĮ ir kt.:

I grupė: Darbdavio įmokos – 1,77 proc. (neterminuotoms darbo sutartims) ir 2,49 proc. (terminuotoms darbo sutartims).
II grupė: 2,06 proc. ir 2,78 proc.
III grupė: 2,33 proc. ir 3,05 proc.
IV grupė: 3,03 proc. ir 3,75 proc.

Biudžetinėms įstaigoms ir Lietuvos bankui:

I grupė: Darbdavio įmokos – 1,45 proc. (neterminuotoms darbo sutartims) ir 2,17 proc. (terminuotoms darbo sutartims).
II grupė: 1,74 proc. ir 2,46 proc.
III grupė: 2,01 proc. ir 2,73 proc.
IV grupė: 2,71 proc. ir 3,43 proc.

Politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir religinėms bendruomenėms:

I grupė: Darbdavio įmokos – 1,61 proc. (neterminuotoms darbo sutartims) ir 2,33 proc. (terminuotoms darbo sutartims).
II grupė: 1,90 proc. ir 2,62 proc.
III grupė: 2,17 proc. ir 2,89 proc.
IV grupė: 2,87 proc. ir 3,59 proc.

Darbuotojams „Sodros“ įmokų tarifas išlieka toks pats: 19,50 proc. (nekaupiantiems pensijai) arba 22,50 proc. (kaupiantiems papildomai).

Pagrindiniai pokyčiai:

Pajamoms, viršijančioms 126 532,8 Eur (60 VDU), darbuotojai moka tik privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas – 6,98 proc. Ši riba netaikoma darbdavių (draudėjų) įmokoms, kurios lieka nuo visos sumos (1,77 proc.).
MMA (1 038 Eur) tampa minimalia suma, nuo kurios turi būti mokamos „Sodros“ įmokos, išskyrus tam tikras išimtis: darbuotojus, turinčius kelis darbdavius, neįgalius asmenis, pensinio amžiaus darbuotojus ir asmenis iki 24 metų.

Nuoroda į teisės aktą

2025 m. NPD skaičiavimo pokyčiai ir nauji dydžiai

info@verslopamatas.lt (Vidas Blaskys) — Thu, 19 Dec 2024 09:00:14 GMT

Atnaujinta NPD tvarka nuo 2025-01-01

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios atnaujinta Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo 20 straipsnio redakcija, pagal kurią pasikeis NPD apskaičiavimo tvarka dėl padidėjusio minimaliojo mėnesinio atlyginimo (MMA). Didžiausia pajamų suma, iki kurios taikomas pirmosios formulės NPD, bus padidinta iki 2 387,29 Eur. Dėl šių pakeitimų mažesnius nei 2 387,29 Eur atlyginimus gaunantys darbuotojai mokės mažiau GPM, o jų pajamos padidės 11–13 Eur per mėnesį.

Atnaujinta NPD tvarka nuo 2025-01-01:

Jei darbuotojo mėnesio pajamos neviršija MMA (nuo 2025-01-01 MMA – 1 038 Eur), NPD dydis sieks 747 Eur.
Jei mėnesio pajamos viršija MMA (1 038 Eur), bet neviršija 2 387,29 Eur, NPD apskaičiuojamas taip:
NPD1 = 747 – 0,49 × (DU – 1038)
Kai pajamos viršija 2 387,29 Eur, NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
NPD2 = 400 – 0,18 × (DU – 642)
Jei mėnesio darbo užmokestis pasiekia 2 865 Eur ar daugiau, NPD nebetaikomas.
Asmenims, kurių dalyvumo lygis nustatytas 0–25 proc., arba kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas individualus 1 127 Eur NPD (nepasikeitė).
Asmenims, kurių dalyvumo lygis yra 30–55 proc., arba kuriems nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas 1 057 Eur NPD (nepasikeitė).

Darbuotojai, gaunantys atlyginimus iki 2 387,29 Eur per mėnesį, dėl šių pokyčių gaus papildomai 11–13 Eur.

Metinės NPD formulės nuo 2025-01-01:
– Jei metinės pajamos (GMP) neviršija 28 647,48 Eur:
MNPD1 = 8 964 – 0,49 × (GMP – 12 × 1038)
– Jei metinės pajamos didesnės kaip 28 647,48 Eur:
MNPD2 = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642)

Šie pokyčiai užtikrina didesnį pajamų efektyvumą mažesnius atlyginimus gaunantiems darbuotojams ir atitinka didėjančio MMA kontekstą.

Nuoroda į teisės aktą

MB, UAB ar IV?

info@verslopamatas.lt (Vidas Blaskys) — Thu, 19 Dec 2024 08:20:17 GMT

Kokią juridinio asmens formą pasirinkti?

Pradedant savo verslą, svarbu pasirinkti tinkamą juridinio asmens formą. Kiekviena forma turi savo privalumus ir trūkumus, todėl šiame straipsnyje aptarsime mažosios bendrijos (MB), uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ir individualios veiklos (IV) skirtumus, kad padėtume jums priimti tinkamą sprendimą.

Mažoji bendrija (MB)

Privalumai:

Lengva steigti:

Mažąją bendriją galima įsteigti greitai ir su mažesnėmis sąnaudomis, nereikia pradinio įnašo.

Ribota atsakomybė:

MB nariai atsako tik įnašais, todėl asmeninis narių turtas yra apsaugotas.

Lankstus valdymas:

MB gali turėti nuo 1 iki 10 narių, ir valdymas yra gana paprastas, nariams lengva priimti sprendimus.

Mažesni mokesčiai:

MB narių pajamos gali būti apmokestinamos tik išimant pelną ar suteikiant paslaugas savo įmonei, pagal Civilinę paslaugų sutartį, o ne kaip darbo užmokestis.

Trūkumai:

Ribotas kapitalo pritraukimas:

MB negali pritraukti kapitalo iš išorės investuotojų, nes neturi akcijų.

Mažiau prestižo:

MB gali būti laikoma mažiau prestižine nei UAB, ypač didesniame versle ar bendradarbiaujant su stambiais partneriais.

Pavyzdys:

Jūs ir jūsų draugas nusprendžiate įkurti dizaino studiją. MB būtų gera pasirinktis dėl lengvo steigimo ir ribotos atsakomybės. Abu būsite nariai ir valdysite įmonę, dalindamiesi pelną pagal sutartus įnašus.

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)

Privalumai:

Ribota atsakomybė:

Akcininkai atsako tik savo įnašais į bendrovės kapitalą, o ne savo asmeniniu turtu.

Kapitalo pritraukimas:

UAB gali lengvai pritraukti papildomą kapitalą išleidžiant naujas akcijas.

Aukštesnis prestižas:

UAB laikoma labiau prestižine forma, ypač bendradarbiaujant su kitomis didelėmis įmonėmis ar užsienio partneriais.

Trūkumai:

Steigimo sudėtingumas:

UAB steigimas yra sudėtingesnis ir brangesnis nei MB ar IV, reikalauja 1000eur minimalaus įstatinio kapitalo.

Apskaitos reikalavimai:

UAB turi sudėtingesnius apskaitos ir atskaitomybės reikalavimus.
Akcininkai gali dirbti įmonėje tik pagal darbo sutartį.

Pelno paskirstymas:

Pelno paskirstymas akcininkams gali būti sudėtingas ir turi būti patvirtintas akcininkų susirinkime.

Pavyzdys:

Jūs nusprendžiate įkurti technologijų įmonę su didelėmis augimo perspektyvomis. UAB būtų tinkamas pasirinkimas, nes galite pritraukti investicijas iš išorės ir mėgautis ribotos atsakomybės privalumais.

Individuali veikla (IV)

Privalumai:

Lengva pradėti:

IV registracija yra greita, paprasta ir pigi.

Lankstumas:

Galite dirbti vienas ir valdyti visus verslo aspektus.

Mažesni mokesčiai ir administracija:

IV turi paprastesnę apskaitą ir mažesnius administracinius reikalavimus.

Trūkumai:

Neribota atsakomybė:

IV asmuo atsako visu savo turtu už verslo įsipareigojimus.

Sunkiau pritraukti investicijas:

IV negali pritraukti kapitalo iš išorės investuotojų.

Ribotos augimo galimybės:

IV tinka mažesnio masto verslams, kuriems nereikia didelio kapitalo ar darbuotojų.

Pavyzdys:

Jūs nusprendžiate pradėti fotografavimo paslaugų teikimą. IV būtų tinkamas pasirinkimas dėl lengvo pradėjimo ir mažų sąnaudų. Jums nereikia didelio kapitalo ir galite dirbti savarankiškai.

Renkantis juridinio asmens formą, svarbu įvertinti jūsų verslo pobūdį, augimo perspektyvas, finansinius išteklius ir asmeninio turto apsaugos poreikį. Mažoji bendrija (MB) yra tinkama mažesniam verslui su keliomis dalyvaujančiomis šalimis. Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) tinka didesniam verslui su investicijų pritraukimo perspektyvomis. Individuali veikla (IV) yra geras pasirinkimas mažesniam, vieno asmens verslui. Jei nesate tikri, kuri forma tinkama, susisiekite su mumis ir mes padėsime Jums priimti, Jūsų poreikius atitinkantį sprendimą

Registracija PVM mokėtoju

Thu, 19 Dec 2024 07:52:26 GMT

Kada privaloma, kada verta registruotis PVM mokėtoju, o kada neverta

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – tai netiesioginis mokestis, kuris taikomas prekėms ir paslaugoms. Daugelis verslininkų, pradedančių savo veiklą, susiduria su klausimu, ar verta registruotis PVM mokėtoju, ar ne. Šiame straipsnyje aptarsime situacijas, kada registracija yra privaloma, kada ji gali būti naudinga ir kada jos galbūt galima išvengti.

Pagrindinės taisyklės, kada privaloma registruotis PVM mokėtoju?

- Nuo 2025 m. gegužės 1 d. prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda, kai:

- Per praėjusius kalendorinius metus (pvz., 2024 m.) ar einamuosius kalendorinius metus (pvz., 2025 m.) jūsų atlygis už šalies teritorijoje teikiamas prekes ar paslaugas viršija 45 000 eurų.

- Įsigyjate paslaugas iš užsienio (tiek iš ES, tiek iš trečiųjų šalių) apmokestinamųjų asmenų, kurių paslaugų teikimo vieta laikoma Lietuva pagal PVM įstatymo 95 straipsnio 2 dalį.

- Teikiate paslaugas į kitas ES šalis apmokestinamiesiems asmenims, kai paslaugų suteikimo vieta nustatoma pagal PVM įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Kada verta registruotis PVM mokėtoju?

- Jei dauguma jūsų klientų yra PVM mokėtojai.

Pvz. Įmonė perka kompiuterinės įrangos už 5 000 eurų (su PVM) ir teikia programavimo paslaugas kitiems PVM mokėtojams. Būnant PVM mokėtoju, už kompiuterinę įrangą sumokėtas PVM būtų grąžinamas (5 000 eurų / 1,21 = 4 132,23 eurų be PVM, 867,77 eurų PVM). Tokiu būdu, įmonė galėtų susigrąžinti 867,77 eurų PVM, o klientai galėtų susigrąžinti PVM už jų sumokėtas paslaugas.

- Eksportuojant prekes į trečiąsias šalis.

Pvz. Įmonė eksportuoja prekes į JAV ir GB. Prekės ir paslaugos perkamos iš Lietuvos PVM mokėtojų. Tad už prekes ir paslaugas sumokėtas PVM būtų grąžinamas. Eksportuojamoms prekėms taikomas 0%.

- Vykdant elektroninę prekybą, taikant OSS, IOSS schemas.

Pvz. Įmonė parduoda prekes ne PVM mokėtojams ES, taikydama OSS, IOSS schemas. Prekės ir paslaugos perkamos iš PVM mokėtojų. Sumokėtas PVM už prekes ir paslaugas būtų grąžinamas.

Kada neverta registruotis PVM mokėtoju?

-Jei didžioji dalis jūsų klientų yra fiziniai asmenys arba ne PVM mokėtojai, PVM registracija gali padidinti jūsų paslaugų ar prekių kainą, todėl galite tapti mažiau konkurencingi.

Pvz. Įmonė per metus parduoda produkcijos už 30 000 eurų. Kadangi klientai yra daugiausiai fiziniai asmenys, PVM registracija padidintų produkcijos kainą 21%. Nors įmonė galėtų susigrąžinti už prekes ir paslaugas sumokėtą PVM, bet pirkėjui produktas, kainuojantis 10 eurų, pabrangtų iki 12,10 eurų

Registracija PVM mokėtoju gali turėti tiek privalumų, tiek trūkumų, priklausomai nuo jūsų verslo pobūdžio ir klientų rato. Svarbu apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“, atsižvelgti į jūsų verslo finansinius rodiklius ir tikslus. Jei nesate tikri, ar verta registruotis, rekomenduojame pasikonsultuoti su mūsų mokesčių specialistais, kad priimtumėte teisingą sprendimą.

Nuo 2025-01-01 didėja minimali alga

info@verslopamatas.lt (Vidas Blaskys) — Wed, 27 Nov 2024 07:36:34 GMT

Minimali alga Lietuvoje augs apie 12%

Nuo 2025-01-01 minimali alga Lietuvoje augs apie 12%: valandinis minimalus atlyginimas sieks 6,35 euro, o mėnesinis – 1 038 eurai.

Vyriausybė nustatė šiuos 2025 metams būdingus minimalios algos rodiklius:

valandinė minimali išmoka bus 6,35 eurų (lyginant su 2024 m., kai ji buvo 5,65 euro);
mėnesinė minimali išmoka – 1 038 eurai (2024 m. – 924 eurai).

Taip pat atitinkamai keisis kiti su minimalia alga susiję finansiniai rodikliai:

PSD įmokų suma per mėnesį sudarys 72,45 eurų (1 038 eurų × 6,98%);
augs socialinio draudimo įmokos tiems, kurie dirba pagal verslo liudijimus ir tam tikriems ūkininkams, skaičiuojant iš minimalios mėnesinės algos;
minimalus atlyginimas komandiruotiems į užsienį asmenims, siekiant vengti gyventojų pajamų mokesčio, bus 1 712,70 eurų per mėnesį (1 038 eurai × 1,65) arba 10,48 euro už valandą (6,35 euro × 1,65);
nuo 2025 m. bus atnaujintas neapmokestinamųjų pajamų dydis, kuris apskaičiuojamas pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatytą formulę, kuri iki 2025 m. gali keistis;
„Sodros“ taikomos draudimo „grindys“ padidės iki 1 038 eurų.

2025 metų vidutinių darbo dienų ir valandų normos

info@verslopamatas.lt (Vidas Blaskys) — Tue, 26 Nov 2024 10:15:47 GMT

Socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino 2025 metų vidutinius darbo dienų ir valandų skaičius

Socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino 2025 metų vidutinius darbo dienų ir valandų skaičius, kurie bus taikomi apskaičiuojant įvairias išmokas, tokias kaip išeitinė kompensacija ar kitos su mėnesių skaičiumi susijusios išmokos.

Nuo 2025 m. sausio 1 d.:

5 darbo dienų savaitė:

· Vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį – 21 darbo diena .

· Vidutinis darbo valandų skaičius – 167,4 valandos .
(2024 m. atitinkamai buvo 20,9 darbo dienos ir 166,8 valandos.)

6 darbo dienų savaitė:

· Vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį – 25,3 darbo dienos .

· Vidutinis darbo valandų skaičius – 167,3 valandos .
(2024 m. atitinkamai buvo 25,1 darbo dienos ir 166,4 valandos.)

Kiti darbo grafikai:

· Dirbant pagal netipinį grafiką ar kitokį darbo laiką, vidutinį darbo dienų ir valandų skaičių nustato pati įmonė (pagal įsakymo 2 punktą).

Šie dydžiai aktualūs įmonėms ir įstaigoms, kurios apskaičiuoja darbuotojams mokėtinas išmokas, remiantis vidutiniu mėnesio darbo dienų ar valandų skaičiumi.

Nuoroda į tesės aktą

SAV pranešimų teikimo ir savarankiškai dirbančiųjų VSD įmokų taisyklių pakeitimai

info@verslopamatas.lt (Vidas Blaskys) — Tue, 26 Nov 2024 10:05:48 GMT

Atnaujintos taisyklės, reglamentuojančios SAV pranešimų pildymą ir teikimą

Atnaujintos taisyklės, reglamentuojančios SAV pranešimų pildymą ir teikimą, įtvirtina, kad SAV pranešimuose pateikti duomenys privalo sutapti su pajamų ar asmeniniams poreikiams pasiimtų lėšų sumomis, deklaruotomis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI). Jei šie duomenys nesutampa, „Sodra“ vadovausis VMI deklaruotais duomenimis, o ne tais, kurie pateikti SAV pranešimuose.

Pagrindiniai taisyklių pakeitimai:

Pajamų ir lėšų deklaravimas:

· SAV pranešimuose leidžiama deklaruoti tik tas sumas, kurios jau yra deklaruotos VMI kaip metinės apmokestinamosios pajamos arba asmeniniams poreikiams paimtos lėšos. Šios sumos turi visiškai atitikti VMI deklaruotus duomenis (5.7 ir 20 punktai).

Nesutapimų atveju:

· Jei gyventojo VMI deklaruotos pajamos yra mažesnės už nurodytas SAV pranešime, pranešimą būtina patikslinti. Jei to nepadaroma, apdraustųjų registre bus naudojami VMI pateikti duomenys (18-1 punktas).

Neatitikimų koregavimas:

· Kai SAV pranešimai nepateikiami, apmokestinamųjų pajamų arba paimtų lėšų sumos bus nustatomos remiantis VMI pateiktomis GPM deklaracijomis (20 punktas).

Pasibaigus deklaracijų pateikimo terminui:

· Pateiktų SAV pranešimų duomenys bus įtraukiami į apdraustųjų registrą tik tuo atveju, jei jie sutampa su VMI deklaruotomis pajamomis ar lėšomis (20-1 punktas). Prieš pateikiant ankstesnių laikotarpių SAV pranešimus, pirmiausia reikės patikslinti GPM311 deklaracijas, sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM) bei delspinigius.

VSD įmokų skaičiavimo tvarka:

· Individualiąją veiklą vykdantys gyventojai, išskyrus verslo liudijimus įsigijusius asmenis, VSD įmokas moka nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų (pagal VSDĮ 10 str. 3 d.).

· Mažųjų bendrijų (MB), individualių įmonių (IĮ) ir ūkinių bendrijų (ŪB) savininkams įmokas skaičiuoja ir moka pačios įmonės. Šios įmokos apskaičiuojamos nuo 50 % gyventojų deklaruotų asmeniniams poreikiams paimtų lėšų (pajamų kodas 02).

Svarbūs akcentai:

Pašalintos taisyklės, kurios leido deklaruoti didesnes pajamas nei faktiškai uždirbta ar gauta.

Nuo VMI deklaruotų pajamų priklauso ne tik įmokų skaičiavimas, bet ir įrašai apdraustųjų registre bei darbo stažas pensijai.

Atnaujinti reikalavimai užtikrina, kad SAV pranešimai būtų tikslūs ir suderinti su VMI pateiktais duomenimis, taip skatinant aiškumą ir išvengiant neatitikimų.

Nuoroda į teisės aktą

Naujas dokumentų saugojimo terminų reglamentavimas

info@verslopamatas.lt (Vidas Blaskys) — Tue, 26 Nov 2024 09:42:30 GMT

Nuo 2024-10-01 pradėta taikyti atnaujinta dokumentų saugojimo terminų rodyklė

Nuo 2024 m. spalio 1 d. pradėta taikyti atnaujinta Vidaus administravimo dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kuri pakeitė ankstesnę Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę. Naujojoje rodyklėje buvo patikslinti ir sutrumpinti kai kurių dokumentų saugojimo laikotarpiai, pašalinti nereikalingi dokumentai bei įtraukti nauji. Šie pakeitimai taikomi ir anksčiau sudarytiems dokumentams, jei jų saugojimo procesas dar nėra pasibaigęs. Naujoji rodyklė yra privaloma tiek viešojo sektoriaus įstaigoms, tiek privačioms įmonėms.

Svarbiausi pakeitimai:

· Dokumentų pavadinimų keitimai:
Bendroji dokumentų saugojimo rodyklė pervadinta į Vidaus administravimo dokumentų saugojimo terminų rodyklę.

Saugojimo terminų sutrumpinimas:

· Sprendimai dėl prastovų: vadovo priimti sprendimai dėl prastovų turi būti saugomi mažiausiai 50 metų (anksčiau tokių sprendimų rodyklėje nebuvo).

· Atostogų ir darbo grafikai: dabar turi būti saugomi 3 metus (anksčiau atostogų grafikai saugoti 1 metus, o kai kurie kiti grafikai apskritai nebuvo reglamentuoti).

· Komandiruočių ataskaitos: saugomos 3 metus (buvo 5 metai).

· Asmens bylos: saugomos 3 metus po darbo santykių pabaigos (anksčiau – 10 metų).

· Neįsigaliojusios darbo sutartys: saugomos 3 metus, o galiojančios – 50 metų.

· Darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentai: jų apskaitos žurnalai saugomi 3 metus (anksčiau – 10 metų).

· Periodinių sveikatos tikrinimų dokumentai: saugomi 3 metus po darbo santykių pabaigos (anksčiau nebuvo reglamentuoti).

· Finansinės ataskaitos: tarpinės saugomos 5 metus, metinės – 10 metų (be pokyčių).

· Darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentai: vienas pagrindinis dokumentas turi būti saugomas 50 metų, kiti – bent 10 metų.

· NPD prašymai: saugomi 3 metus (buvo 10 metų).

· Susirašinėjimo dokumentai: nustatytas vieningas 3 metų saugojimo terminas (anksčiau – 5 metai).

· Teismų ir ginčų dokumentai: saugomi 5 metus po sprendimo (anksčiau – 1 metus).

· Asmens duomenų tvarkymo sutikimai: saugomi 2 metus (buvo 1 metai).

Svarbu žinoti:
Jei organizacijos vidaus norminiai teisės aktai nustato ilgesnius saugojimo terminus, juos galima sutrumpinti, tačiau būtina atitinkamai pakeisti organizacijos vidinius reglamentus.

Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie dokumentų saugojimo reikalavimai ne tik sutrumpėjo, bet ir buvo papildyti naujais dokumentų tipais. Naujoji rodyklė supaprastina dokumentų administravimą ir leidžia įmonėms efektyviau tvarkyti savo archyvus.

Nuoroda į Teisės aktą

Darbuotojo pajamos natūra: ką reikėtų žinoti?

info@verslopamatas.lt (Vidas Blaskys) — Wed, 09 Oct 2024 07:23:48 GMT

Darbuotojo pajamos natūra: ką reikėtų žinoti?

Darbuotojo pajamos natūra yra tokios pajamos, kai darbuotojas gauna naudos ar paslaugų, už kurias nereikia mokėti pinigais, tačiau šios naudos turi piniginę vertę ir yra laikomos apmokestinamosiomis pajamomis. Natūralu, kad klausimas apie pajamas natūra tampa vis aktualesnis įmonėms, suteikiančioms darbuotojams įvairių privilegijų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma darbuotojo pajamomis natūra, kaip jos apmokestinamos ir pateiksime pavyzdžių, tarp jų ir naudojimosi įmonės automobiliu atvejį.

Kas yra pajamos natūra?

Pajamos natūra gali būti labai įvairios ir apima prekes, paslaugas, nuolaidas ar naudojimosi įvairiais įmonės teikiamais ištekliais galimybę, kurios paprastai būtų mokamos pinigais. Šios pajamos laikomos apmokestinamosiomis pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir yra įtraukiamos į bendras darbuotojo pajamas. Tai reiškia, kad pajamos natūra gali būti prilyginamos atlyginimui, todėl jų vertė turi būti apskaičiuota ir apmokestinama kaip darbo užmokesčio dalis.

Dažniausiai pasitaikantys pajamų natūra pavyzdžiai

Darbuotojo pajamos natūra gali pasireikšti įvairiomis formomis. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių:

Naudojimasis įmonės automobiliu asmeniniais tikslais

Vienas iš populiariausių pajamų natūra pavyzdžių yra įmonės suteikiamas automobilis, kuriuo darbuotojas naudojasi ne tik darbo, bet ir asmeniniais tikslais. Ši nauda turi būti įvertinta pinigine verte ir įtraukta į apmokestinamas pajamas. Lietuvoje nustatyta, kad jei darbuotojas naudojasi įmonės automobiliu asmeninėms reikmėms, kaip apmokestinamosios pajamos natūra apskaičiuojama 0,75 proc. automobilio rinkos vertės per mėnesį. Pavyzdžiui, jei automobilio vertė yra 20 000 eurų, tada per mėnesį apmokestinamosios pajamos natūra būtų 150 eurų (20 000 x 0,7% = 150 eurų). Ši suma yra įskaitoma į darbuotojo bendras apmokestinamąsias pajamas.

Būsto nuoma ar išlaikymas

Kai darbdavys padengia darbuotojo būsto nuomos ar komunalines išlaidas, tai taip pat yra laikoma pajamomis natūra. Tokiu atveju mokestis yra skaičiuojamas pagal nuomos ar komunalinių paslaugų išlaidų vertę. Jei, tarkime, darbdavys sumoka už darbuotojo būstą 500 eurų per mėnesį, ši suma bus pridėta prie darbuotojo apmokestinamųjų pajamų.

Darbuotojui suteiktos nuolaidos

Jeigu darbuotojams suteikiamos nuolaidos įmonės prekėms ar paslaugoms, kurios viršija tam tikrą vertę ar yra prieinamos tik darbuotojams, jų vertė laikoma pajamomis natūra. Pavyzdžiui, jei įmonė parduoda prekes su 50% nuolaida, o rinkos vertė yra 200 eurų, nuolaidos dalis, viršijanti įprastą rinkos vertę, laikoma apmokestinamąja pajamų dalimi.

Kelionės išlaidos ar dovanų kortelės

Darbdavio apmokėtos kelionės, kurios nėra susijusios su darbu, arba suteiktos dovanų kortelės taip pat laikomos pajamomis natūra. Tokių pajamų natūra vertė nustatoma pagal išleistą pinigų sumą arba kortelės nominalą.

Kaip apskaičiuoti pajamas natūra?

Pajamų natūra vertė paprastai nustatoma pagal rinkos kainą, arba naudojant specialiai apibrėžtus metodus (pvz., automobilio naudojimo atveju – 0,75% rinkos vertės). Apskaičiuota suma pridedama prie darbuotojo mėnesinių apmokestinamųjų pajamų ir yra taikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šiuo metu Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra 20% pajamoms iki tam tikros ribos ir 32% viršijančiai daliai.

Kaip apmokestinamos pajamos natūra?

Pajamos natūra yra prilyginamos darbuotojo darbo užmokesčiui, todėl darbdavys privalo nuo šių pajamų skaičiuoti gyventojų pajamų mokestį (GPM), taip pat socialinio draudimo įmokas. Tokiu būdu darbuotojo gaunama nauda yra apmokestinama taip pat, kaip ir piniginis darbo užmokestis, todėl darbdavys privalo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius už pajamas natūra.

Kodėl tai svarbu įmonėms?

Įmonėms svarbu tinkamai tvarkyti pajamas natūra, nes neteisingas jų apskaičiavimas gali sukelti mokestinius ginčus ar papildomus mokėjimus. Įmonės turėtų reguliariai peržiūrėti ir įvertinti, kokias naudas suteikia savo darbuotojams, bei įsitikinti, kad jos yra tinkamai deklaruotos ir apmokestintos.

Pajamos natūra – tai vertingos naudos, kurias darbuotojas gauna ne pinigais, tačiau jos vis tiek turi piniginę vertę ir yra laikomos apmokestinamosiomis pajamomis. Įmonės turėtų užtikrinti, kad suteikiamos naudos būtų tinkamai apskaičiuotos ir deklaruotos, taip išvengiant mokestinių problemų.

Visi darbuotojai, kurie gauna tokias naudas, turėtų žinoti, kad jos bus apmokestintos ir įtrauktos į bendras jų metines pajamas, todėl atitinkamai reikėtų planuoti ir savo finansus.

Važiavimas į darbą ir iš darbo įmonės automobiliu – pajamos natūra

Wed, 17 Jan 2024 08:31:10 GMT

Važiavimas į darbą ir iš darbo įmonės automobiliu – pajamos natūra

VMI paskelbė GPMĮ 9 straipsnio komentaro pakeitimą ir nurodė, kad važiavimas į darbą ir iš darbo įmonės automobiliu yra vertinamas kaip automobilio naudojimas gyventojo asmeniniais tikslais, ir to nebūtų tik tokiu atveju, jeigu darbuotojas atlieka tokias darbo funkcijas, dėl kurių gali prireikti šiuo automobiliu išvykti į darbą bet kuriuo paros metu.

Ankstesniame GPMĮ 9 str. 1 dalies komentare VMI nieko nerašė apie važinėjimą į darbą ir iš darbo įmonės automobiliu. Tačiau iš komentaro buvo galima daryti tokią išvadą, kad pajamų natūra nesusidaro (VMI rašė, kad automobilio laikymas prie namų nėra automobilio naudojimas asmeniniais tikslais), ar net tikėtis gauti išaiškinimą žodžiu ar raštu, kad pajamų natūra skaičiuoti nereikia. Tikėtina, kad tokių išaiškinimų mokesčių mokėtojai yra gavę.

VMI šią situaciją kiek pakoregavo ir pajamų natūra klausimas bus sprendžiamas taip:

„Nauda, kurią gyventojas gauna asmeniniais tikslais naudodamas darbdaviui priklausantį automobilį, pripažįstama pajamomis natūra. Važinėjimas automobiliu iš darbo į namus / iš namų į darbą vertinamas kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais. Automobilio laikymas prie namų nėra vertinamas kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais tik tuo atveju, kai darbuotojas atlieka tokias darbo funkcijas, kurios gali pareikalauti jo išvykimo šiuo automobiliu į darbą bet kuriuo paros metu ar pan.“

Praktikoje, kai sprendžiama, ar dėl darbuotojo darbo funkcijų jam gali prireikti išvykti šiuo automobiliu į darbą bet kuriuo paros metu, vertinama ne tai, kas parašyta darbuotojo pareiginėse instrukcijose, darbo sutartyje ar įmonės vadovo įsakyme, bet tikrinama, ar tokie išvykimai apskritai buvo, kiek jų buvo ir ar jų gali būti, atsižvelgiant į darbuotojo darbo funkcijas.

2024 metų vidutiniai darbo dienų ir valandų skaičiai

Wed, 17 Jan 2024 08:23:23 GMT

2024 metų vidutiniai darbo dienų ir valandų skaičiai

Socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtino 2024 metų vidutinius darbo dienų ir valandų skaičius. Jie, lyginant su 2023 metais, nesikeitė: vidutinis darbo dienų skaičius, esant 5 darbo dienų savaitei – 20,9 dienos, vidutinis valandų skaičius – 166,8 darbo valandos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras paskelbė 2024 metų vidutinius dydžius, naudojamus apskaičiuojant įvairias išmokas darbuotojams: kai atleidžiant darbuotoją reikia išmokėti išeitinę išmoką Darbo kodekse nustatytais atvejais, kai įmonė darbo sutartį su darbuotoju nutraukia šalių susitarimu ir šalys susitaria ne dėl konkrečios kompensacijos sumos eurais, bet nusprendžia kompensaciją skaičiuoti vidutiniais mėnesiniais atlyginimais, taip pat kitais atvejais, kai išmokos darbuotojams siejamos su mėnesių skaičiumi.

Nuo 2024-01-01:

1) dirbant 5 darbo dienų savaitę, vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius bus 20,9 darbo dienos ir 166,8 darbo valandos (lyginant su 2023 m. nesikeitė);

2) dirbant 6 darbo dienų savaitę, vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius bus 25,1 darbo dienos ir 166,4 darbo valandos (lyginant su 2023 m. nesikeitė);

3) dirbant kitokį darbo laiką ar pagal kitokį darbo grafiką, vidutinį mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių nustato pati įmonė (Įsakymo 2 p.).

Įsigaliojimo data: 2023-12-22

Nuo 2024 m. didėja MMA ir NPD

Wed, 17 Jan 2024 08:07:00 GMT

Nuo 2024 m. didėja MMA ir NPD

MMA ir NPD didinimas:

MMA padidėjo iki 924 eurų, o NPD iki 747 eurų.
Dėl šių pokyčių MMA uždirbantys žmonės gaus papildomai 75,22 euro "į rankas".
Pajamos didės 31,66 euro asmenims, kurie uždirba 924 eurus "į rankas".

Pajamų padidėjimas pagal bruto atlyginimą:

Pajamos didės pagal bruto atlyginimą, tačiau tik iki 2167 eurų, viršijant šią sumą pokyčių nebus.
Pavyzdžiui, 1000 eurų bruto atlyginimo atveju, "į rankas" pajamos padidės 30,24 euro.

Sveikatos draudimo mokėjimai:

Dirbantys ir patys už sveikatos draudimą mokantys gyventojai mokės 64,5 euro per mėnesį, tai yra 5,87 euro daugiau nei 2023 metais.

Pajamų padidėjimo pavyzdžiai:

NPD didinimas 20 proc. leis pajamas į rankas padidinti uždirbantiems iki 2167 eurų bruto atlyginimo.
Pavyzdžiui, žmonėms, uždirbantiems MMA, pajamos "į rankas" padidės 75,22 euro (50,82 euro dėl MMA didinimo, 24,4 euro dėl NPD didinimo).

NPD kėlimas neįgaliesiems:

Dėl neįgaliųjų ir riboto dalyvumo žmonių NPD didinimo, ji kils nuo 1057 iki 1127 eurų priklausomai nuo negalos ir dalyvumo lygio.

Įdomu pažymėti, kad šie pakeitimai siekia gerinti žmonių finansinę padėtį, ypač žemiausių pajamų grupių atžvilgiu.

VMI patvirtino turto arešto taikymo taisykles

Tue, 25 Jan 2022 06:29:54 GMT

VMI patvirtino turto arešto taikymo taisykles

Turto areštas, kaip viena iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių Mokesčių administravimo įstatyme yra seniai, tačiau specialias taisykles VMI paskelbė tik dabar. Tikslas - efektyviau naudoti šį instrumentą siekiant iš mokesčių mokėtojų atgauti nesumokėtus mokesčius.

Turto arešto procedūra bus taikoma tais atvejais, kai vėluojama sumokėti mokesčius, patikrinimo metu, kai kyla įtarimų, kad mokesčiai liks nesumokėti, o turtas gali būti paslėptas, parduotas ar kitaip prarastas. Taip pat ir po patikrinimo, kai abejojama, ar bus įvykdytas VMI sprendimas, arba atliekant pakartotinį VMI patikrinimą, kai mokestinio ginčo metu VMI sprendimas yra panaikinamas ir pavedama patikrinti iš naujo.

Turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas ilgiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti mokesčius ir su jais susijusių sumų (tarkim, delspinigius ar palūkanas) arba VMI gauna informacijos, kad turto areštas būtinas, kad mokesčiai būtų sumokėti.

Požymiai, kad mokesčių mokėtojas gali nesumokėti mokesčių, taisyklėse įvardyti tokie:

- jeigu įmonės pagrindinis akcininkas (daugiau kaip 1/2 kapitalo valdantis savininkas) yra ir kitos įmonės pagrindinis akcininkas, o ši įmonė turi išieškomų mokestinių nepriemokų;

- iš prokuratūra, FNTT, kitų institucijų ar bankų gauta informacijos apie mokesčio mokėtojo atžvilgiu atliekamus tyrimus, susijusius su finansiniais, ekonominiais, turtiniais ar mokesčių nusikaltimais.

- jeigu per paskutinius du metus įmonė ar jos vadovas buvo nuteistas už minėtus nusikaltimus;

- mokestinio patikrinimo metu nustatomi mokesčių slėpimo ar vengimo požymiai;

- mokesčių mokėtojas nepateikia kontrolės veiksmam būtinų dokumentų arba nesudaro sąlygų apžiūrėti turtą;

- jeigu įmonė pastaruoju metu pardavė daug turto ir už jį dar nėra atsiskaityta, o likusio turto nepakanka mokesčiams sumokėti;

- jeigu įmonės pradelstos skolos kartu su priskaičiuotais mokesčiais viršija pusę turto vertės;

- jeigu įmonė vykdo veiklą, susijusią su turto, kuris galėtų būti areštuotas, pardavimu;

- jeigu įmonė mokestinio patikrinimo ar ginčo metu yra perleidusi registruotiną turtą arba vykdo su turto perleidimu susijusius veiksmus;

- mokesčių mokėtojo atžvilgiu kiti kreditoriai vykdo priverstinio išieškojimo veiksmus;

ir kiti taisyklių 5 punkte išvardyti požymiai.

Areštas būtų taikomas, jeigu būtų bent vienas iš paminėtų požymių. Bet yra ir išimčių pavyzdžiui, kai įmonė turi daug turto ir mažai skolų arba skola VMI sudaro ne daugiau kaip 20 proc. sumos, kuri apskaičiuojama iš įmonės turto atėmus kitas skolas, arba VMI apie mokesčių mokėtoją surinkta informacija leidžia manyti, kad mokesčiai bus sumokėti.

Taisyklės taip pat nustato, į kokį turtą gali būti nukreiptas išieškojimas ir kaip jis vykdomas.

Kada yra aplaidus, o kada apgaulingas apskaitos tvarkymas? Kas ir kokiais atvejais atsako už aplaidų ir apgaulingą apskaitos tvarkymą?

Thu, 07 Oct 2021 07:00:52 GMT

Kada yra aplaidus, o kada apgaulingas apskaitos tvarkymas? Kas ir kokiais atvejais atsako už aplaidų ir apgaulingą apskaitos tvarkymą?

Aplaidus apskaitos tvarkymas

Neturi aiškiai apibrėžto tikslo. „Aplaidus“ tvarkymas – tai netyčinis, atsitiktinis, padarytas dėl nerūpestingumo, aplaidumo ar kvalifikacijos stokos. Aplaidus apskaitos tvarkymas padaromas neatsargia kaltės forma.

Apgaulingas apskaitos tvarkymas

Apgaulingas apskaitos tvarkymas nėra savitikslis nusikaltimas. Apgaulingas apskaitos tvarkymas sietinas su konkrečiu tikslu, siekiant sąmoningai suklaidinanti adresatą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apgaulingas apskaitos tvarkymas padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia.

Kas ir kokiais atvejais atsako už aplaidų ir apgaulingą apskaitos tvarkymą?

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas yra ne tas pats. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų tvarkoma buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Už buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus paprastai baudžiamojon atsakomybės traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Vadovui paskyrus buhalterį (sudarius sutartį), jis formaliai atsakomybę už apskaitos tvarkymą perleidžia buhalteriui. Neįrodžius, kad buhalteris dėl neteisėtų vadovo veiksmų (neveikimo) buvo eliminuotas buhalterinės informacijos grandinės, veikiausiai atsakomybėn bus traukiamas buhalteris. Gali būti ir tokie atvejai, kai apskaita neteisėtai tvarkoma buhalterio iniciatyva, pvz. siekiant nuslėpti materialinių vertybių pasisavinimą, iššvaistymą ir pan., arba apeinant vadovą (akcininkų nurodymu ir pan.). Pvz. gali būti ir procesiniai niuansai: apgaulinga apskaita įrodoma, bet neįrodomas vadovo vaidmuo. Tuomet bus traukiamas buhalteris.

Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas.

Pranešimas apie finansines sąskaitas

Wed, 06 Oct 2021 15:53:14 GMT

Pranešimas apie finansines sąskaitas

Jei e-veiklai vykdyti naudojate ,,Stripe", ,,PayPal" ar kitą pinigų surinkimo įrankį, nepamirškite jo uždeklaruoti (FR0526) VMI, kaip užsienio banko sąskaitą. Deklaruoti užsienyje esančio pinigų surinkimo įrankio nereikia, jei jame metinės apyvartos <15’000 Eur, bet ši išimtis taikoma tik fiziniams asmenims. Juridiniai asmenys deklaruoja užsienio šalyse esančias banko sąskaitas nuo pirmo Eur. Jei pranešimas nebus pateiktas, asmeniui gali būti pritaikyta sankcija: 780€ -1950€ (ANK 207 str., 2d.). Pranešimą reikėtų pateikti per 5d.d. dienas po sąskaitos atidarymo.

Jei sąskaita (pinigų surinkimo paskyra) neturi numerio, pvz. ,,PayPal", ją deklaruojant reikia nurodyti elektroninio pašto adresą, kuris naudojamas, jungiantis prie ,,PayPal" paskyros.

https://www.vmi.lt/evmi/prane%C5%A1imas-apie-finansines-s%C4%85skaitas-fr0526-rrc910-

Registrų centras skelbia nemokamai duomenis apie įmonių pardavimus, turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą bei pelningumą

Tue, 28 Sep 2021 18:35:35 GMT

Registrų centras skelbia nemokamai duomenis apie įmonių pardavimus, turtą, įsipareigojimus, nuosavą kapitalą bei pelningumą

Lietuva kaip ir kitos ES šalys privalėjo įgyvendinti 2013/34/ES ES direktyvos nuostatas dėl viešo įmonių finansinių duomenų skelbimo. Pagal ES direktyvos nuostatas mažos įmonės turi pateikti apie save mažiau viešų duomenų nei didelės ar viešo intereso įmonės.

Iki šiol RC imdavo mokestį už finansinių duomenų pateikimą

Ne visi Registrų centro svetainėje paskelbti duomenys yra tiksliai sugrupuoti, bet tai pirmas žingsnis link skaidrumo.

Viešai skelbiama tik nedidelė dalis duomenų. Jei norėsite susipažinti su auditoriaus išvada, aiškinamuoju raštu ar finansinių ataskaitų detaliais duomenimis, reikės juos įsigyti per RC savitarną.

Buhalteriams tenka iššūkis, kaip surasti aukso vidurį, kaip teisingai pateikti privalomus duomenis, bet nepateikti per daug duomenų, dėl kurių viešo atskleidimo įmonė gali patirti neigiamas pasekmes.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.154658/asr

Arbatpinigiai ir jų „paprasti“ mokesčiai

Fri, 24 Sep 2021 09:46:44 GMT

Arbatpinigiai ir jų „paprasti“ mokesčiai

1. Jei arbatpinigiai sumokami įmonei į jos banko sąskaitą. Tai yra įmonės 21% PVM apmokestinamos pajamos, iš kurių išmokant priedus darbuotojams, juos reikia apmokestinti kaip darbo užmokestį. Darbuotojui iš 121 Eur arbatpinigių lieka 60,5 Eur. Į biudžetą yra sumokami mokesčiai: 21 Eur –PVM, 20 Eur – GPM, 21.27 PSD ir VSD, kai 1.77 Eur yra įmonės papildomos sąnaudos, kurios nėra finansuojamos iš gautos 121 Eur sumos.
2. Jei arbatpinigiai mokami grynais ir juos darbuotojas pasilieka sau. Tokiu atveju arbatpinigius gavęs darbuotojas pats juos turi uždeklaruoti metinėje deklaracijoje (70 kodas) ir susimokėti 15% GPM, dėl to jam liks 103 Eur. Jei gyventojas arbatpinigių neuždeklaruos ir jam užteks jo darbo užmokesčio pajamų pagrįsti patirtas sąnaudas, VMI neturi galimybių įrodyti, kokia dalis arbatpinigių yra neuždeklaruota ir gyventojas „pamiršo“ susimokėti mokesčius.
3. Jei gautus arbatpinigius darbuotojas atiduoda į bendrą įmonės kasą, jų mokesčių skaičiavimui taikoma 1-o atvejo schema.
4. Jei arbatpinigiai sumokėti už maitinimo paslaugas, kurioms taikomas 9% PVM, darbuotojas gaus 12% daugiau, nes darbo užmokesčio sąnaudoms dengti liks ne 100 Eur, bet 111 Eur.
5. Jei arbatpinigiai sumokėti už paslaugas, kurioms taikomas įvairus PVM tarifas (9% ir 21%), arbatpinigiams tenkanti PVM dalis, perskaičiuojama pagal apmokestintų pajamų %. Faktiškai į kasos aparatą, reikėtų įmušti atskirai išdalintus arbatpinigius pagal suteiktų paslaugų PVM tarifus.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.171369/asr

VMI primena, kad suklusti vertėtų ne tik naudotų automobilių prekeiviams, bet ir pirkėjams

Wed, 22 Sep 2021 07:05:45 GMT

VMI primena, kad suklusti vertėtų ne tik naudotų automobilių prekeiviams, bet ir pirkėjams

Nuo 2021.05.01 įsigaliojus savininkų deklaravimo kodo (SDK) sistemai, kiekvienas automobilis turi būti deklaruojamas ir turėti individualų SDK kodą. Nesąžiningi pardavėjai vis dar bando apeiti šią sistemą, duodami pasirašyti suklastotas užsienietiškas pirkimo-pardavimo sutartis. Pirkėjai, sutikdami pasirašyti tokius dokumentus rizikuoja ne tik netekti visų garantijų dėl automobilio kokybės, bet ir atsakyti už disponavimą suklastotais dokumentais.

Rugsėjo 1-oji - VMI nustatyta tolerancijos data, iki kurios automobilių rinkos dalyviai bus tik įspėjami ir informuojami. Pereinamuoju laikotarpiu VMI stebi, ar skelbimų portaluose yra nurodomas SDK kodas, kaip tai numatyta LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str.3 dalyje. Taip pat VMI, bendradarbiaujant su policija, Muitinės departamentu, Lietuvos transporto saugos administracija, atlieka patikrinimus keliuose, turgavietėse, pardavimo aikštelėse. Tad per pereinamąjį laikotarpį bus sukaupta pakankamai informacijos skirti realias baudas už pažeidimus.

Primename, kad įvedus SDK sistemą, Regitra atlieka ne tik transporto priemonių registravimo, bet ir deklaravimo funkcijas. Nuo gegužės 1-osios, transporto priemonių perpardavėjai, prisijungę prie juridinio asmens EKETRIS paskyros gali matyti ne tik savo vardu įregistruotas transporto priemones, bet ir deklaruotas, jos pateikiamos atskirame sąraše. Deklaruoti TP pardavimą ar perleidimą patogiausia internetu, prisijungus prie EKETRIS paskyros vadovui, arba paskirtam atstovui. Pateikus prašymą ir reikalingus duomenis, sistema patvirtina ir suteikia SDK. Toks būdas yra nemokamas ir greičiausias.

https://www.vmi.lt/evmi/-/sdk-kontrol-c4-97-nuo-keli-c5-b3-iki-internetin-c4-97s-erdv-c4-97s

https://www.eregitra.lt/eketris-web/faces/pages/common/Login.xhtml;jsessionid=815B994F6D3682CF97129D395A8ECF0D

Naujos PVM taisyklės nuotolinei prekybai (e-commerce)

Sun, 29 Aug 2021 09:29:19 GMT

Naujos PVM taisyklės nuotolinei prekybai (e-commerce)

Iki 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos bendrovės, kurios vykdo nuotolinę prekybą prekėmis ES viduje su kitoje ES valstybėje narėje esančiais pirkėjais, o apyvarta viršija tam tikrą ribą (35 000 EUR arba 100 000 EUR, priklausomai nuo valstybės narės), turi registruotis ir mokėti PVM pirkėjo valstybėje narėje. Tai labai brangu ir sudėtinga.

Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigalioja naujos taisyklės. Pagal šias naująsias taisykles, viršijus 10 000 EUR pardavimo ribą ES pirkėjams, PVM gali būti mokamas Lietuvos mokesčių administratoriui (VMI), jei įmonė įsisteigusi Lietuvoje. Bendrovės galės lengvai registruotis „vieno langelio“ principu veikiančioje sistemoje (OSS), kurioje galės deklaruoti ir sumokėti PVM, mokėtiną kitoje valstybėje narėje.

Kas yra „vieno langelio“ principu veikianti sistema (OSS)?

OSS yra elektroninė sistema, kuri įmonėms supaprastina PVM mokėjimą ir administravimą visoje ES, nes suteikia jiems galimybę:

- elektroniniu būdu PVM tikslais registruotis vienoje valstybėje narėje visiems nuotoliniams prekių pardavimams ES ir „verslas vartotojui“ paslaugų tiekimui, taip išvengiant registracijos PVM mokėtoju keliose valstybėse narėse;